Aukštaičių etnografinius savitumus lėmė ankstyvi politiniai ir kultūriniai ryšiai su rytų slavais. 7 a. beveik visiškai asimiliavę Dnepro baltų gentis, rytų slavai sparčiai artėjo prie šiandien lietuvių gyvenamų  teritorijų. 11-12 a. slavų laidojimo paminkluose gausybė randamų baltiškų papuošalų rodo jau anuo metu buvus gan glaudžius kultūrinius ryšius. Lietuvos valstybės ekspansija į rytų slavų užimtas teritorijas dar labiau sustiprino rytinių Lietuvos sričių ir LDK sudėtyje atsidūrusių slavų kultūrinę sąveiką. Slavų įtaka tradicinei  aukštaičių žemdirbių kultūrai pastebima daugelyje sričių- nuo gyvenamojo būsto ir krosnies tipo iki blynų populiarumo valstiečių mityboje. Rytų aukštaičių tarmė iš kitų išsiskiria slaviškų skolinių gausa. Kitas aukštaičių etnografinio savitumo ypatybes lėmė juridiniai žemėvaldos ypatumai. Aukštaitijoje buvo ypač populiaru šeimos valdomą žemę išdalyti paveldėtojams. Tokios praktikos padarinys- daug menkų, vos kelis hektarus žemės turinčių ir todėl ekonomiškai nestiprių ūkių.