Lietuvos mokslų sistemoje tautosakos mokslas yra filologijos mokslo šaka, nes yra artimas literatūros mokslui – abu tiria žodžio meną, vienas – sakytinį, kitas – rašytinį. Nemažai literatūros mokslininkų yra tyrinėję ir tautosaką. Tokia tradicija, kai tautosakos mokslas laikomas savarankišku, bet artimu literatūrologijai, gyvuoja ir kitose Rytų Europos šalyse. Neretai tai vadinama folkloristika, nors tai nėra visai tikslu. Lituanistiniai, tarp jų ir tautosakiniai, tyrimai yra reikšmingi visuomenės kultūros raidai ir lietuvių tautinio tapatumo stiprinimui.
Tautosakos mokslas susideda iš tautosakos teorijos, tautosakos mokslo metodologijos, tautosakos istorijos. Kaip atskiros disciplinos yra išsiskyrusios tautosakos genealogija, poetika, tautosakos sistematika, tautosakos archyvistika, lauko tyrimai, taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt. Tautosaką taip pat tiria kalbotyra, literatūrologija, muzikologija, istorija, etnologija, mitologija ir religijotyra, psichologija, estetika. Kalbotyriniai, mitologiniai, psichologiniai tautosakos tyrimai pradėti jau XIX a. Tautosakos tyrimai atliekami aprašomuoju, lyginamuoju, interpretaciniu, fenomenologiniu, semiotiniu, istoriniu, tipologiniu ir kt. metodais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę spartūs pokyčiai vyko visose su tautosaka susijusiose srityse. Susidarė galimybė kaupti, publikuoti ir tirti iki tol draustus folkloro klodus. Fiksuojant tautosaką pradėtos naudoti šiuolaikinės technologijos, imtasi kopijuoti archyvinę medžiagą. Ieškoma būdų elektroninėms tautosakos duomenų bazėms kurti, susidarė palankesnės sąlygos susipažinti su užsienio folkloro teorijomis ir užmegzti ryšius su Vakarų mokslo pasauliu.
Siekiant išsaugoti tautosakos paveldą, leidžiami regioniniai dainų rinkiniai, tautosakos antologijos. Visų su tautosakos mokslu susijusių institucijų tyrimų rezultatai skelbiami monografijose, mokslo straipsniuose. LLTI rengia ir leidžia pagrindinį periodinį tautosakos mokslo leidinį „Tautosakos darbai“ (du tomai per metus). Juose skelbiami nauji tyrinėjimai, reikšmingi užsienio mokslininkų straipsniai, nauja tautosakinė medžiaga, tautinių mažumų tautosaka, recenzijos ir kt. Be to, tautosakos moksliniai straipsniai skelbiami leidiniuose „Liaudies kultūra“ (LKC), „Darbai ir dienos“ (VDU), „Kultūros barai“ ir kt.
Šiuo metu tautosaka tyrinėjama keliose šalies institucijose. Pagrindinis mokslinio tautosakinio darbo centras yra 1990 m. padalijus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą suformuotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kuriame veikia mitologijos, etnomuzikologijos ir archyvinės medžiagos skyriai.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius yra etnomuzikologinių tyrinėjimų ir etnomuzikologų rengimo centras. Institute įvairių tautosakos žanrų, mitologijos, etnomuzikologijos, archyvinės medžiagos tyrimus vykdo trys skyriai, kuriuose dirba 29 darbuotojai. Čia saugomi ir toliau kaupiami didžiuliai tautosakos fondai (1 500 000 tautosakos kūrinių), leidžiamas mokslinis žurnalas „Tautosakos darbai“.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojai skaito etnologijos, etnomuzikologijos, tautosakos kursus. Universitete vykdoma etnologijos ir folkloristikos bakalauro ir magistro studijų programa. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje bakalauro lygio studentams skaitomi keli tautosakos kursai.
Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje taip pat skaitomi kursai iš lietuvių folkloristikos, o Slavistikos fakulteto Rusų literatūros katedra vykdo rusų tautosakos ir etnokultūros tyrimus.
Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra turi Folkloro laboratoriją, kuri veikia kaip dielektologijos, tautosakos, etnografijos duomenų kaupimo bei mokymo proceso aptarnavimo bazė.
Lietuvos liaudies kultūros centras veikia kaip taikomojo mokslinio pobūdžio įstaiga. Jame kaupiama informacija apie etninės kultūros paveldą ir šiuolaikines jos įgyvendinimo formas, rengiama ir leidžiama etninės kultūros literatūra, garso ir vaizdo publikacijos, žurnalas „Liaudies kultūra“.