Užgavėnės
Užgavėnėms ruošiamasi kaip dideliai šventei. Svarbiausia- pasirengti
kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke.
Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus
būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis jau vasarą-
jeigu nepasidarydavo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui
tinkamą medžio ar žievės gabalą pasidėdavo į saugią vietą. Paprastai
kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų- buvo išryškinama nosis,
iškreipiama burna, daromos simetriškos akys.
Kalėdos
Šeima prie stalo sėda. suspindus Vakarinei žvaigždei. Visi atsistoja,
o šeimininkas ar vyresnis taria šventus žodžius, laužia ir dalina
"kūčių duoną". Visi geria iš vieno indo apeigų alaus.
Vėlinės
ILGĖS(Vėlinės)-Krinta pageltę lapai, šiurena rudens vėjuje šalnospakąsta žolė. Su vis ilgėjančiomis naktimis, dar labiau atspindinčiomisrudeniško liūdesio nuotaiką, artėja Ilgės.
Joninės
Joninės (RASA)- Ar tik ne gražiausia visų metų šventė! Pati ilgiausia
diena, trumpiausia naktis, šilčiausias laikas. Saulė- šio smagumo
didžiausia kaltininkė, ir žmonės džiūgaudami reiškė jai pagarbą ir
stengėsi palaikyti jos stiprybę: degindavo per naktį laužus ant kalnų,
iškeldavo ant karties liepsnojančią stebulę.